M

Masažas ― speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Bendras masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius.

Neurorefleksinis veikimas: odos mechanoreceptoriai transformuoja mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, kurie sklinda į centrinę nervų sistemą. Pastaroji sudaro atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atkuria sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų, stimuliuoja regeneracinius vyksmus.

Neurohumoralinis poveikis. Masažo metu humoralinėje aplinkoje atsiranda tokių biologiškai aktyvių medžiagų, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines ir trofines funkcijas.

Neurorefleksinis ir humoralinis masažo veiksniai keičia įvairių vidaus sekrecijos liaukų veiklą. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia neuroendokrininis masažo veikimas.

Masažas sutelkia, treniruoja organizmo apsaugines-prisitaikomąsias reakcijas.

Masažo poveikis nervų sistemai. Masažas veikia visas nervų sistemos dalis: centrinę (galvos ir nugaros smegenys), periferinę (periferiniai nervai, jungiantys organus su smegenimis) ir vegetacinę (savarankiškai valdo visus vidaus organus) nervų sistemas, gali padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Padeda reguliuoti emocinį dirglumą.

Masažo poveikis odai. Masažas gerina visas odos funkcijas: apsauginę, jutimo, termoreguliacinę, ekskrecijos (pasišalina druskos, baltymų apykaitos produktai), dujų apykaitos. Nuo kūno pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas išorės poveikiams, pagerėja odos elastingumas.

Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms. Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas į raumenis. Pagerėja gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumenų darbingumas. Raumenys geriau pailsi, greičiau atsigauna masažuojant nei pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Masažas pagerina sąnario ir aplink jį esančių audinių aprūpinimą krauju, sustiprėja sąnarinė kapsulė, gerėja raiščių tamprumas.

Masažo poveikis kraujo ir limfos sistemoms. Pagreitina kraujo tekėjimą, nes pagreitina pritekėjimą arterijomis, palengvina nutekėjimą venomis. Pagreitina limfos tekėjimą, ypač masažuojant iš periferijos į centrą, tai mažina limfos sąstovį audiniuose, audinių pabrinkimą. Pagerėja vidinis kvėpavimas (dujų apykaita tarp kraujo ir audinių), audiniai gauna daugiau deguonies. Atsarginių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pasiskirstymą organizme, palengvina širdies darbą.

Masažo įtaka medžiagų apykaitai, vidaus organams. Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, medžiagų apykaita (pagerėja dujų, baltyminių medžiagų išsiskyrimas iš organizmo, tai pagerina vidaus organų veiklą, suaktyvėja metaboliniai vyksmai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija).